Biografija

Asta Krikščiūnaitė baigė Lietuvos muzikos akademiją, doc. Aldonos Vilčinskaitės solinio dainavimo klasę. Karjerą pradėjusi Klaipėdos muzikiniame teatre, dainininkė sukūrė Ritos vaidmenį Gaetano Donizetti operoje „Rita“ bei Monikos vaidmenį Gian Carlo Menotti operoje „Mediumas“. Solistės interpretacijos iš karto patraukė klausytojų ir kritikų dėmesį. Už Monikos vaidmenį 1989 m. jai paskirta Lietuvos teatro sąjungos premija. Tais pačiais metais ji tapo jaunųjų atlikėjų konkurso Moldovoje I premijos laureate, o 1992 m. – tarptautinio Luciano Pavarotti konkurso Filadelfijoje (JAV) diplomante. 1991–1994 m. solistė stažavosi Niujorke (JAV) pas Clair Alexander, Yvesą Abelį bei Jane Bakken Klaviter.

A. Krikščiūnaitė sukūrė ne vieną įsimintiną vaidmenį Lietuvos muzikiniuose teatruose. Tarp kelių paskutinių metų svarbesniųjų darbų minėtini: Kristina Giedriaus Kuprevičiaus operoje „Prūsai“ (Klaipėdos muzikinis teatras), Margarita Charles’o Gounod operoje „Faustas“, Džuljeta Jacques’o Offenbacho operoje „Hofmano istorijos“, Mikaela Georges’o Bizet operoje „Karmen“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). A. Krikščiūnaitė dažnai kviečiama dainuoti Estijos nacionalinėje operoje. Estų kritikai palankiai įvertino jos sukurtus vaidmenis – Andželikos Giacommo Puccini operoje „Sesuo Andželika“, Elizabetės G. Verdi operoje „Don Karlas“ bei Elvyros G. Verdi operoje „Ernani“. 2003 m. Joensuu (Joensuu, Suomija) operos kompanijos kvietimu dalyvauta G. Puccini operos „Toska“ pastatyme, sukurtas Toskos vaidmuo.

Dainininkės repertuare vienodai svarbūs tiek operos, tiek oratorijos, kantatos ar dainos žanrai. Ji dainuoja įvairių stambios formos kūrinių solo partijas. Iš gausaus repertuaro minėtini: Johanno Sebastiano Bacho „Pasija pagal Matą“, Georgo Friedricho Händelio „Dixit Dominus“, Ferenzo Liszto „Kristus“, Wolfgango Amadeuso Mozarto bei G. Verdi „Requiem“, Johanneso Brahmso „Vokiškasis requiem“, Antono Brucknerio „Te Deum“, Antonino Dvořáko „Requiem“ ir „Stabat Mater“, Ludvigo van Beethoveno IX simfonija, Leošo Janáčeko „Glagolinės mišios“ („Glagolská mše“), Krszysztofo Pendereckio „Te Deum“, Hectoro Berliozo „Kleopatros mirtis“ („La mort de Cléopatre“).

A. Krikščiūnaitė koncertuoja su įvairiais simfoniniais ir kameriniais orkestrais Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV. Ji dainavo diriguojant Lordui Yehudi Menuhinui (D. Britanija), Mstislavui Rostropovičiui (Rusija), Paului Mägi, Arvo Volmeriui, Andreasui Mustonenui (Estija), Hannui Koivulai (Suomija), Ingo Ernstui Reihlui (Vokietija), Murry Sidlinui (JAV), K. Pendereckiui (Lenkija), Juozui Domarkui, Donatui Katkui, Sauliui Sondeckiui, Robertui Šervenikui (Lietuva), Pavelui Bermanui (Ispanija, Lietuva), koncertavo su Lietuvos nnacionaliniu bei valstybiniu, Varšuvos (Lenkija) ir Estijos nacionaliniais simfoniniais, Lietuvos, Šv. Kristoforo (Lietuva) ir Minsko (Baltarusija) kameriniais orkestrais, Joenso orkestru (Suomija). 1999 ir 2001 m. solistė dainavo Varšuvos nacionalinės filharmonijos simfoninio orkestro sezono baigiamuosiuose koncertuose, diriguojant Varšuvos nacionalinės filharmonijos meno vadovui Kazimierzui Kordui. A. Krikščiūnaitės ir „Nyyd“ ansamblio (Estija) atliktą Igorio Stravinskio operą „Mavra“ (dirigavo Olari Eltsas) transliavo Euroradijas (2001).

Solistė yra mielai kviečiama į įvairius festivalius: 2000–2003 m. ji kasmet dalyvavo Pažaislio festivalyje, 2001 m. pasirodė Vilniaus festivalyje, 2001 ir 2003 m. koncertavo Thomo Manno festivalyje Nidoje, 2002 m. dainavo Verdi festivalyje Estijos nacionalinėje operoje ir „Musica Sacra“ festivalyje Niurnberge (Vokietija), 2003 m. dalyvavo Davido Oistracho festivalyje Piarnu mieste (Estija), koncertavo ir 51-ajame Liublijanos vasaros festivalyje (Slovėnija), 2004 m. dainavo 50-ajame Sansusi muzikos festivalyje Potsdame.

Ypatingai žaviai skamba dainininkės interpretuojama kamerinė muzika. Įvairius kamerinius kūrinius dainininkė atliko su pianiste Audrone Kisieliūte, Čiurlionio ir Vilniaus Valstybiniu styginiais kvartetais. A. Krikščiūnaitės kamerinės muzikos repertuare gausu F. Schuberto, F.Poulenco, M.Ravelio, S.Barberio, E.Chaussono, G. Bizet, E.Griego dainų.

Su nuolatine partnere Audrone Kisieliūte dainininkė parengė keliolika koncertinių programų. Abi dažnai dalyvauja radijo ir televizijos laidose, gastroliuoja užsienyje (JAV, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje), dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose. Įvairios kamerinės muzikos interpretacijos įamžintos ir įrašuose: išleistos dvi garso kasetės, kompaktinė plokštelė, padaryta nemažai radijo įrašų.