| Spauda |
 |
„Tai puikų balsą turinti dainininkė, labai talentinga, jautri, muzikali, todėl manau, kad visos šios savybės jai atveria puikų kelią į pasaulinę sceną.“
Kazimierz Kord
„Buvo labai malonu išgirsti Astos Krikščiūnaitės sopraną. Esu sužavėtas gražaus šios dainininkės balso, puikaus muzikavimo ir žavingos sceninės laikysenos.
Anton Guadagno
„Lietuvos dainininkės balsas yra nuostabaus tembro, o jos dainavimo technika – aukščiausios kokybės. Jos balsas puikiai tiko perteikiant Elizabetės dramą.“
Annelė Remme
„Estonijos“ teatro publika liko sužavėta lietuvaitės dainininkės Astos Krikščiūnaitės monovaidmeniu G. Puccini operoje „Sesuo Andželika“. Įspūdingos dainininkės balso atspalvių galimybės: nuo švelnios lyrikos iki gilaus dramatizmo.“
Mare Pöldamäe
„Man pirmajam Lenkijoje teko laimė išgirsti Astą Krikščiūnaitę. Dabar vėl įsitikinau, koks gražus jos sopranas ir kokia puiki vokalinė kultūra, o Audronė Kisieliūtė – tiesiog nuostabi akompaniatorė!“
Ryszard Ostromęcki
„Pastaruoju metu ypač dažnai drauge su Kauno choru dainuojanti Asta Krikščiūnaitė, galima sakyti, tapo oratorijų atlikimo meno svarbiausiuoju akcentu, o jos ištobulintas sopranas – pagrindine šio žanro veikalų puošmena. Ir šįsyk daugelį klausytojų labiausiai jaudino tos Mišių Rossini atminimui vietos, kur natūraliai ir kameriškai liejosi Astos Krikščiūnaitės balsas.“
Alina Ramanauskienė („Sukaktuvinės ekspozicijos pradžia“), „Kauno diena“, 2004 01 24
„Šį koncertą užbaigė Astos Krikščiūnaitės (Audronei Kisieliūtei akompanuojant) padainuotos šešios Richardo Strausso dainos. Pasigėrėtina išpuoselėto vokalo, inteligencijos, kūrybingumo darna. Užbaigsiu (retoriniu?) klausimu: kada šią neeilinę dainininkę išgirsime pagrindinėje mūsų operos scenoje?“
Edmundas Gedgaudas (iš atsakymų į savaitraščio klausimą – „Kas įsiminė 2003-iaisiais?“), „7 meno dienos“, 2003 12 26, Nr. 595
„Dieną anksčiau įvykęs romantinės muzikos vakaras nekėlė jokių problemų muziką priimant ir ją deramu lygiu išgyvenant. Astos Krikščiūnaitės ir Audronės Kisieliūtės (soprano ir fortepijono) ansamblis atliko keturias itališkas F. Schuberto dainas ir visiškai kitokius Richardo Strausso kūrinius. Buvo pasiekta pasigėrėtina stiliaus ir emocinės interpretacijos darna. Gaivumas, spontaniškumas. Ir nė šešėlio isterikos, dažnokos atliekant milžiniško emocinio krūvio kūrinius (čia turiu omeny kai kurias R. Strausso dainas). Balso jėga, kuri bažnyčios akustikoje kitą dainininkę paverstų griaudėjančiu vulkanu, A. Krikščiūnaitei leido tokių spąstų nepaisyti. Viskas skambėjo natūraliai - taip, kaip privalo skambėti par excellence dramatinis balsas. Iš jo skliste sklido spindesys, skatinantis galvoti apie didžiuosius operos vaidmenis. Išrankaus vertintojo iš Vokietijos nuomonė: „...tai didi Wagnerio dainininkė“.“
Edmundas Gedgaudas („Nidos popietės ir vakarai“), „7 meno dienos“, 2003 07 25, Nr. 578
„Šios dienos koncertas buvo tokio lygio, kokio aš seniai nebuvau girdėjęs. Jis
man priminė žymiąsias kamerinio dainavimo atlikėjas Luis Marchall, I.K. Archipovą. <…> Koncertas
įdomus ne tik labai subtiliai, be pigių efektų sudaryta programa, bet ir nuostabiu
solistės Astos Krikščiūnaitės ir Audronės Kisieliūtės kūrybiniu ansambliu. Dainininkė
Asta Krikščiūnaitė puikiai jaučiasi kamerinėje scenoje ir kiekvienas jos atliekamas
kūrinys virsta maža poema. Atliekant kamerinę muziką atsiskleidžia pačios geriausios
Astos Krikščiūnaitės interpretacinės savybės – subtilumas, jautrumas, muzikalumas
ir vokalinė kultūra. Tai buvo aukšto lygio koncertas.“
M. Palm („Koncert vysokoj praby“), „Den za dniom“, 2003 04 25 (Estija)
„Koncerto svarbą lėmė meniška, aukšto lygio interpretacija, skoninga, žaviai sukomponuota jo programa ir dainininkės bei pianistės ansamblio darna. Abi muzikės linkusios brandinti savo interpretacijas, nesiblaškyti polistilistiniuose verpetuose, todėl ir pati naujausia programa dvelkė supratimu, tikrumu, sąmoju, konceptualumu.“
Vytautė Markeliūnienė („Kai tvyro jautraus bendravimo dvasia“), „7 meno dienos“, 2002 05 03, Nr. 520
„Itin magiškai veikė nuoširdus, tarsi iš apnuogintos širdies skindantis dainininkės pasisakymo tikrumas: būtent jis pakerėjo. Kai šitaip viską tartum užmiršusi spinduliuojančiomis akimis Asta Krikščiūnaitė dainuoja, jos balse atsiranda ir suskamba nuostabūs obertonai, rūpestingai palaikomi juvelyriškai subalansuoto ir tikslaus nuolatinės partnerės Audronės Kisieliūtės fortepijono. Jis šiame duete suskamba visada laiku ir vietoj, ir vesdamas ir prilaikydamas, tinkamu garsumu, išraiškinga charakterio detale.“
Živilė Ramoškaitė („Paviliotos dainos sparnų“), „Muzikos barai“, 2002 balandis
„Tą vakarą Asta Krikščiūnaitė davė toną aukščiausio lygio muzikaliam solistų dainavimui.Gražaus tembro, visuose registruose lygiai skambantis solistės balsas, subtili frazuotė, santūri vaidyba trečiojo veiksmo Elizabetės arijoje pasiekė kulminaciją ir sulaukė audringų plojimų ir šūksnių „bravo“.“
Viktoras Gerulaitis („Du debiutai ir dūdų orkestras operoje“), „Lietuvos rytas“, 2000 04 04, Nr. 79
„Kantatos muzika kupina dramatinės įtampos, kurios didelę dalį atlaiko vokalo partija. Tą vakarą ją atliko solistė Asta Krikščiūnaitė, kuri sutelktai ir tiksliai perteikė dramaturginius niuansus, solidžiai ir garantuotai žengdama per gilius intonaciškai sudėtingos harmonijos klodus, tarsi konkuruodama su orkestru. Žvelgiant pro vokalo prizmę, galima sakyti, kad Astos Krikščiūnaitės dramatinė įtaiga šį veikalą priartino prie monooperos.“
Tomas Bakučionis („Du savaitgaliai su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru“), „Muzikos barai“, 2003 gruodis–2004 sausis, Nr. 12
„Astos Krikščiūnaitės sopranas – puikaus atspalvio. Ji be galo muzikali, aukštos dainavimo technikos atlikėja. Ir labai išraiškinga.“
Wiesław Ochman (Iš Editos Degutienės straipsnio „Ovacijos lietuvių muzikams“), „Lietuvos aidas“, 1998 04 29, Nr. 82
„Spalvingas, tapybiškas J. Haydno keturias škotų ir velsiečių dainas kartu su svečių trio atliko Asta Krikščiūnaitė, apie kurios balso grožį, skaidrumą būtų galima kurti traktatą. Jai pavyko atskleisti skirtingas dainų nuotaikas ir charakterį...“
Tadas Tauras („Tradicinio ir neįprasto – styginių – trio delikatesai“), „Lietuvos rytas“, 1996 03 22, Nr. 68
|
|
